- braškėti
- braškė́ti, brãška, -ė́jo intr.
1. SD373, R išduoti lūžimo garsą, treškėti, tratėti, pokšėti; girgždėti: Kad virsta medis, tada brãška, kad nori lūžti J. Ūžė braškėjo medžiai nuo vėjo ten, kur lietuviai gyveno A.Baran. Sienos brãška, durys girgžda Š. Vežimas, sunkiai apkrautas, brãška K. Menkas laivelis visas braškėjo rš. Kartis brãška, neveržk labiau, luš Rm. Toks vėjas pasikėlė, nents stogai brãška Ėr. Sens butas, vėjo judinamas, brãška K. Ugnis braška R280. Da ledas brãška, gali įlūžt Gs. Sunkiai dirba, net kaulai brãška Jnšk. Sėdos už stalo, skrandos braškėjo KlvD268. | Pelės brãška (krebžda) Ls. | Dar sniegas ne tep braška (girgžda) Klvr. | prk.: Priešo frontas visur braškėjo rš. ^ Senas brãška, jaunas lūžta Jnš. Supuvęs medis brãška bèbraška, sveikas trakšt ir nulūžo Erž. Bijančiam ir krūmai brãška Skr.
2. prk. smarkiai šalti: Dieną teška, naktį brãška, t. y. šąla J. Taip, paukšteliai mieli, jums, taip mums, pasidarė, ir taip jus, kaip mus, baugin braškė́dami šalčiai K.Donel.
3. šnek. kentėti, vargti, kamuotis: Brãška arkliai nuo tokios sunkios orės Arm. Mama brãška brãška susilaukus tokios marčios Km. Taip šalta, gyvulėliai sausais šiaudeliais brãška (minta, vargsta) Jnšk. ║ negaluoti: Senis brãška brãška ir vis nemiršta Rm. Jis jau seniai braškė́jo N. ║ dejuoti: Ko braškì, ką tau skauda? Vl. ║ gyvuoti: Kaip vartaisi? – Nagi braškù sau po truputį, ir tiek Rm.
◊ dūšià (širdìs) brãška; B sielvartas spaudžia.dūšià brãška; MŽ234 ima baimė.tolì brãška1. R137 negreit kas bus: Dar toli braška ST563. Dar toli braška giltinė VP11.2. B menkas juokas, rimtas dalykas.\ braškėti; atbraškėti; įbraškėti; išbraškėti; nubraškėti; pabraškėti; parbraškėti; subraškėti; užbraškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.